Švėkšna – miestelis Šilutės rajone, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės. Seniūnijos centras, yra 3 seniūnaitijos (Švėkšnos-Gedminaičių, Švėkšnos-Veiviržėnų, Švėkšnos-Vilkėnų). Urbanistikos paminklas. Švėkšnos centrinėje (senojoje) dalyje, 4 pagrindinių gatvių sankryžoje, yra paplatintos gatvės pavidalo aikštė. Miestelis radialinio plano, bet turi ir linijinio plano elementų, išlikusių nuo XVII a. pradžios.
Per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės.
Vieta kur galime praleisti laisvalaikį Švėkšnoje: paskaityti knygą, pasinaudoti kompiuteriu, pažvejoti.
Švėkšnos miesto mokyklos, darželiai, gimnazijos. Vaikų užimtumo centrai.
Parduotuvės. Maisto prekės. Statybinės prekės. Ūkinės prekės. Namų apyvokos prekės. Vaistinės. Drabužių parduotuvės.
Remontuoja skalbimo mašinas, ūkinius prietaisus, kompiuterius, automobilius, traktorius
Švėkšnos mieste ligoninės, poliklinikos, kuriose rasite kvalifikuotą pagalbą.
Švėkšnos miesto kavinės, restoranai, valgyklos kur galėsite skaniai ir nebrangiai pavalgyti
Savivaldybės administracijos, veikiančios tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje.
Autobusų transportas, taksi, kelionių agentūros. Sužinosite kaip nuvažiuoti į kitą miestą, o gal ir pailsėti svetur.
Atvelykis kitaip yra vadinamas Vaikų Velykėlėmis. Jis švenčiamas pirmąjį sekmadienį po šv. Velykų, aštuntąją dieną po Kristaus prisikėlimo, ir užbaigia velykinę savaitę. Balandžio 10 d. Tradicinių amatų centras Švėkšnoje ir Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Švėkšnos filialas tradiciškai tęsė Naisių vasaros organizuojamą „Vaikų Velykėlių“ konkursą, kuriame dalyvavo Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos 1–4 klasių mokiniai kartu su savo mokytojomis. Tradicinių amatų kiemelis buvo suskirstytas į penkias erdves: kūrybiškumo, linksmybių, žinių, poilsio ir fotografijos erdves, kuriuose skambėjo lietuviškos vaikų dainos. Mokiniai su dideliu ūpu žaidė žaidimus, sprendė užduotis, margino kiaušinius ir mėgavosi vaišėmis. Šventės dalyvius pasitiko Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Švėkšnos filialo bibliotekininkė Danutė Litvinienė, kuri vaikams papasakojo apie atvelykį, jo papročius, margučius ir jų simboliką bei reikšmę, paaiškino, kokias užduotis ir veiklas reikia atlikti amatų kiemelio erdvėse, ragino užsukti į bibliotekoje įsikūrusią žinių erdvę. Šioje erdvėje buvo atsakinėjama į klausimus, susijusius su Velykomis: kada jos švenčiamos, iš kur kilo šventės pavadinimas, ką ji simbolizuoja, kokie yra kiaušinių marginimo būdai, kas yra gavėnia, Verbų sekmadienis, atvelykis ir kt. Teisingai atsakiusių į klausimus laukė staigmenos. Kūrybiškumo erdvėje mokiniai margino kiaušinius lietuviškais margučių marginimo raštais, tradicinėmis spalvomis. Margučius vaikai dėjo ant muliažo, komponavo ir apipavidalino. Šioje erdvėje kiekvienas mokinukas galėjo nusimarginti kiaušinį, buvo pasakojama […]
Netrukus bus pradėta atnaujinti Švėkšnos miestelio viešoji infrastruktūra. Tam galimybės atsiras pradėjus vykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamą projektą „Švėkšnos miestelio infrastruktūros atnaujinimas“. Sutartį dėl jo įgyvendinimo kovo mėnesio pabaigoje pasirašė Šilutės rajono savivaldybės ir Centrine projektų valdymo agentūros atstovai. Kaip numatyta šiame projekte, iki 2020 metų pabaigos numatoma atnaujinti šaligatvius Liepų aikštėje, o dvaro parke – takus. Žalgirio gatvėje bus įrengtas naujas pėsčiųjų ir dviračio takas, apšvietimas. Saugumo užtikrinimui Švėkšnos parke ir Liepų aikštėje bus įrengtos vaizdo stebėjimo kameras. Parke taip pat bus įrengti lauko treniruokliai, vaikų žaidimų aikštelės. Šio projekto vertė – 900 tūkstančių 883 eurų. 788 tūkstančiai 970 Eur iš jų bus skiriama iš Europos Regioninės plėtros fondo bei Lietuvos valstybės biudžeto, o 111 tūkstančių 913 eurų turės prisidėti Šilutės rajono savivaldybė.
Švėkšnos neįgaliųjų draugijos iniciatyva, miestelis Velykinių laikotarpiu vėl gali sulaukti daugybę smalsuolių. To priežastis – gausybė margučių, sukabintų ant vieno medžio. Pernai darbštieji švėkšniškiai sunešė 7751 kiaušinį, o šiemet jų „užderėjo“ net 16140. Velykų medis, kaip ir pernai, išdygo šalia Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios. Kaip sakė Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Ingrita Riterienė, ji tikrai nesitikėjo, jog tiek margučių šiemet plazdės ant medžio. Ji mano, kad toks skaičius rodo, kad gyventojams idėja patiko. Prie margučių gamybos prisidėjo ne tik draugijos nariai, bet ir jų draugai, giminės, artimieji – kone visa švėkšniškių bendruomenė. Ruoštis pradėta jau prieš metus, kuomet buvo nuimti kiaušiniai nuo pernykščio medžio. Tuomet reikėjo atskirti, kuriuos bus galima vėl panaudoti. Tačiau ir šiuos teko pakoreguoti Lietuvos vėliavos spalvomis, nes šiais metais pasirinkta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio tematika. Pasak pirmininkės, draugijos nariams ir prisidėjusiems prie margučių gamybos, teko ne vieną vakarą paaukoti kiaušinių ruošimui. O tai – ypatingo kruopštumo ir atsidavimo reikalaujantis darbas. Margučiai dekoruoti įvairia technika: megzti, dažyti, nerti, apvynioti popieriumi, raižyti ir kt. Nors rekordo specialiai nebuvo siekta, bet tokio skaičiaus margučių ant vieno medžio Lietuvoje dar niekas nematė. Tad kviečiame nepraleisti progos ir pasigrožėti nauju stebuklu Švėkšnoje. I.Riterienė su savo komanda dėkoja visiems, prisidėjusiems prie velykinio medžio atsiradimo: […]
Likus savaitei iki Velykų – švenčiamos Verbų sekmadienis. Lietuviai nuo seno garbino medžius, tikėjo jų gajumo galia. O ypatingai mylėjo bei gerbė kadagį ir beržą, todėl ir į verbas dėdavo jų šakelių. Verba – pagoniško tikėjimo simbolis ir neatsiejama lietuvių kultūros dalis, etninės kultūros tradicijų, vertinama kaip savita tautodailės šaka. Kovo 23 dieną, Tradicinių amatų centras Švėkšnoje sukvietė miestelio gyventojus, Švėkšnos „Diemedžio“ ugdymo centro mokinius į tradicinės žemaitiškos verbos rišimą. Užsiėmimo metu buvo aptariamos verbos ir jų rūšys, pagoniškoji kilmė ir tradicijos, atsiradimo istorija. Kiekvienas atvykęs susirišo po keletą verbų, kurios pašventintos ateinantį sekmadienį suteiks apsauginę galią visus metus.
Pernai, prieš Šv. Velykas, Švėkšnos neįgaliųjų draugija eilinį kartą visus nustebino savo išmone – pastatė ir margučiais papuošė nepaprastą Velykų medį. Ant jo sūpavosi net 7551 margutis. Taip buvo pasiektas Lietuvos rekordas. Šiemet planuojama, jog rekordas bus ženkliai pagerintas. Kovo pradžioje prasidėjo parengiamieji darbai prie miestelio bažnyčios. Čia kartu su Vytauto Raibio ir seniūnijos pagalba buvo atvežtas ir pastatytas Algimanto Pužo dovanotas medis ant kurio ir bus sukabinti atgyjančios gyvybės simboliai – margučiai. Velykų medis „sužydės“ tarp Verbų sekmadienio ir Šv. Velykų. Neįgaliųjų draugijos pirmininkė Ingrita Riterienė dėkoja visiems už pagalbą, prisidedant prie miestelio gražinimo.
Bažnyčios g. 3, Švėkšna
Švėkšnos dvaras, priklausęs Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV a. vidurio. Dvaro žemės ribojosi su Rietavo, Pajūrio tijūnijomis, karališkąja Gardamo žeme, o vakaruose – su Prūsija. Kęsgailos Švėkšną valdė iki 1569 metų, nes tais metais vienturtė Trakų vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras.
Kur, kas ir kada? - Švėkšnoje
R. Paulausko statybinių ir apdailos medžiagų prekybos centras
Dariaus ir girėno g. 6, Švėkšna
Maisto prekių parduotuvė
Bažnyčios g. 3, Švėkšna
Bažnyčia neogotikinė, raudonų plytų, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, su penkiasiene apside, dvibokštė.
Bažnyčios g. 2, Švėkšna
Lopšelis-darželis stovi vaikams dėkingoje, turtingoje vaizdiniais aplinkoje.
Sodo g.3, Švėkšna
Tautos aukų įamžinimui skirtas paminklas Švėkšnoje
Švėkšna
Tarp dviejų pastatų yra beveik 800 metrų, tai sudaro daug nepatogumų.
Švėkšna
Švėkšnos seniūnija
Liepų a. 24, Švėkšnos mstl., Švėkšnos sen., Šilutės r. sav., LT-99383
Švėkšnos „Saulės“ gimnazija
Sodo g. 1, Švėkšnos mstl., Švėkšnos sen., Šilutės r. sav.
Psichiatrijos departamentas
Aušros g. 27, Švėkšna, LT-99382 Šilutės r.
Maisto prekių parduotuvė turinti taromatą
Bažnyčios g. 3, Švėkšna
Švėkšnos dvaras, priklausęs Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV a. vidurio. Dvaro žemės ribojosi su Rietavo, Pajūrio tijūnijomis, karališkąja Gardamo žeme, o vakaruose – su Prūsija. Kęsgailos Švėkšną valdė iki 1569 metų, nes tais metais vienturtė Trakų vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras. Zavišos Švėkšną valdė iki 1624 metų. Tuo metu, XVII a. pradžioje Švėkšna sustiprinta – užtvenkti Švėkšnos ir Šalnos upeliai, padaryta pasienio tvirtove.1624–1644 m. Švėkšną valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, kurio valdymo laikotarpiu dvare įkurtos popieriaus, parako ir stiklo dirbtuvės, plytinė, lentpjūvė, vilnų karšykla. 1644–1694 m. Švėkšną valdė Denhofai, 1694–1721 m. – Grotusai,1721–1766 m. – Oginskiai. 1766 m. Švėkšnos dvarą įsigijo Livonijos grafas Vilhelmas Jonas Pliateris ir Pliaterių šeimos rankose dvaras išbuvo iki 1944 m. 1820 m. Švėkšnos valda buvo padalinta keturiems Pliaterių sūnums ir už kelių kilometrų įsikūrė Vilkėno dvaras. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Švėkšnos dvaras ir jiems priklausę pastatai grąžinti jų palikuonei Aleksandro Platerio žmonai Laimei Felicijai Platerienei. Pliateriai gyveno XVIII a. statytame dvare, kuris buvo nedidelis ir neišvaizdus. Rūmai buvo iš maumedžio, jų puošnų interjerą galima pamatyti tik nuotraukose. Švėkšnos šeimininkas Adomas Pliateris užėmė aukštas pareigas caro rūmuose Peterburge, todėl reikėjo prabangaus rūmo, kad priiminėtų svečius, […]
Švėkšna
Muziejus buvo atidarytas 1969 m., per mokyklos 50-metį.
Bažnyčios g. 9A Sveksna LT-99383
Bibliotekos pašaukimas – sergėti ir branginti žmogaus kuriamą kultūrą plačiąja prasme, atverti duris ieškantiems, atrandantiems žinių, pomėgių ir kūrybos erdvę.
Švėkšna
Keliaujantys į Švėkšną, galės greitai ir patogiai susirasti informaciją apie Jus.
