Radius: Off
Radius:
km Nustatykite ieškos spindulį
Ieškoti

Vėtrungių paroda – gyvas prisilietimas prie praeities

Vėtrungių paroda – gyvas prisilietimas prie praeities
Laisvalaikis Naujienos

E.V.Berbomo dėka mes turime etnokultūros paveldo unikumu tapusias Kuršmarių vėtrunges – pamario krašto žvejų kaimų ženklus, neturinčius analogo pasaulyje.

Tik neklyskime manydami, kad vėtrunges sumanė būtent jis. Iš tiesų, Kuršmarių žvejybos inspektorius E.V.Berbomas sugalvojo unikalią laivų ir kaimų ženklinimo sistemą – tam tikro pločio ir ilgio, spalvinės gamos ant laivo stiebo tvirtinamas lenteles. Pastebėję, kad ženklai natūraliai sukinėjasi vėjyje, žvejai sugalvojo juos panaudoti kaip prietaisą vėjo krypčiai nustatyti. Vėliau lenteles ėmė puošti pjaustiniais ir spalvinti. Kuršmarių laivai – kurėnai su tokia laivo vizitine kortele, nurodančia iš kokio kaimo ir uosto išplaukęs, mariose plaukiojo iki pat Antrojo pasaulinio karo.

Kartais taip jau būna, kad meistras – čia pat, o jo darbais grožėtis tenka aplinkiniuose miesteliuose ir didmiesčiuose.
Taip atsitiko, kad ir švėkšniškiai ilgokai laukė susitikimo su jų miestelyje gyvenančiu vėtrungių meistru Vaidotu Bliūdžiumi ir kitais krašto istorijos žinovais.

Švėkšniškis tautodailininkas V.Bliūdžius su bičiuliais, krašto istorijos žinovais, gimtajame miestelyje pristatė vėtrungių parodą.

Švėkšniškis tautodailininkas V.Bliūdžius su bičiuliais, krašto istorijos žinovais, gimtajame miestelyje pristatė vėtrungių parodą.

Šį kartą suskubta pasinaudoti proga, kai vėtrungės trumpam sugrįžo namo – į Švėkšną – atsinaujinti, nes šiltuoju metų laiku jos puošia Nidos gyvenvietę. Penktadienį Švėkšnos bibliotekos ekspozicijų patalpose duris atvėrė vėtrungių paroda „…nuo Švėkšnos iki Vatikano“.

Bibliotekininkei Danutei Litvinienei reikėjo nemenkų pastangų, kad sutilptų visi, atėjusieji į parodos atidarymą. Renginį moderavo Švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininkė Violeta Astrauskienė.

Papasakoti apie vėtrungių atsiradimo ištakas, jų raidą ir tradicijų atgaivinimą atvyko vėtrungių meistro Vaidoto artimas bičiulis, klaipėdiškis Egidijus Bacevičius, kuris yra ir vokiečių tyrinėtojo Hanso Vode (Hans Woede) 1965 m. išleistos knygos „Kuršių marių žvejų burvalčių vėtrungės“ įžangos autorius (knyga išversta į lietuvių kalbą, išleista 2016).

Svečias pasakojo, kad H.Vode bandė aprėpti savo laikmečio vėtrungių įvairovę, išmatavo ir perpiešė 75-ias Vokietijos asmeninių ir muziejų rinkinių vėtrunges. Dalį atkūrė iš piešinių ir nuotraukų. Bendras H.Vode aprašytų vėtrungių skaičius siekia 150 vienetų. Istorinėmis laikytinos puošniosios vėtrungės, pagamintos 1892-1944 m. laikotarpiu. Egidijus  akcentavo, kad dabar atgaivinę vėtrungių gaminimo tradiciją, perimame jų puoselėjimą ir saugojimą. Nuo šiol – tai jau mūsoji, lietuviškoji meniškoji vėtrungė.

Teol. dr. doc. Remigijus Oželis papasakojo, kad 2013 m. popiežiui Pranciškui padovanota Vaidoto Bliūdžiaus ir jo žmonos Virginos sukurta ąžuolinė tradicinė Kuršių marių kurėnų vėtrungė, autentiško 1,2 metro dydžio. Ta vėtrungė ženklino Lietuvos – krikščioniškos Europos valstybės – raidos kryptį. Joje buvo pavaizduoti svarbiausi mūsų šalies akcentai. Vėtrungės viršuje – laivas, kurio burėje pavaizduotas kryžius. Tai simbolizuoja, jog Lietuva neatsiejama nuo krikščioniškojo tikėjimo. Laivas – tai Katalikų bažnyčia, vedama Popiežiaus. Vėtrungės priekyje pavaizduotas kalnas su vilku, kuris pranašiškai pakvietė Gediminą kurti valstybės sostinę Vilnių. Ant kalno – Gedimino pilis su Lietuvos vėliava. Tai mūsų valstybingumo ženklas. Taip pat Vilniaus Arkikatedra, Šv. Onos bažnyčia ir kiti.

Vilkytiškis Darius Vilius yra senojo amato – kalvystės – puoselėtojas, bet jis turi aistrą dainuoti. Jis subūrė ir kartu su bendraminčiais dainuoja paties Liudviko Rėzos surinktas bei kitas lietuvių liaudies dainas. Dariaus suorganizuotas entuziastų būrelis, pasipuošęs tautiniu apdaru, pasiruošęs giesmynus su natomis ir žodžiais, kad visi, norintys dainuoti, galėtų pritarti, apdainavo, užliūliavo, dovanodami sielos ramybę ir malonumą ausims. Tai buvo lyg sakrali kelionė į praeitį – malda Rytprūsių krašte gyvenusiai lietuvininkų tautai.

Negali nesistebėti Vaidoto Bliūdžiaus darbais: senųjų medinių pastatų restauratorius, istorinių laivų – kurėnų statytojas, krikštų restauratorius, vėtrungių gamintojas, bet santūrus ir kuklus. Jo darbai kalba daugiau negu jis pats. Vaidas neslėpė tik vieno, kad vėtrungė – analogo neturinti laivo karūna, šiandien tapo dažnam geidžiamu suvenyru ir, kad šiandien vėtrungės – tai palaipsniui išsivystęs savitas, tik Kuršių marių žvejų gyvenvietėms būdingas, etnokultūros palikimas peraugęs į savitą liaudies meno formą.

Buvusi Vaidoto biologijos mokytoja D.Šaulienė, sveikinusi jį parodos atidarymo proga, didžiuojasi, kad mokinys savo darbais ir pasiekimais praaugo mokytoją. Linkėjo jam prasmingų tolimesnių darbų.

VIOLETA ASTRAUSKIENĖ, ŠVĖKŠNIŠKIŲ DRAUGIJOS „TĖVIŠKĖ“ PIRMININKĖ

Šilutės Naujienos

Šilutės Naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti